- žindimas
- žindìmas sm. (2) K.Būg, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, žìndimas (1); SD351, Sut, N, M
1. → žįsti 1: Su tokiu jo žindimù, tartum kad nebūtų kelias dienas žindęs Grž. Be žìndimo vaikai užaugę, nestipri, ligų puodeliai – daba i nebžinos, kas yr žįsti Krš. Nudraskyti [karvės] papai, pasiutęs žìndimas DūnŽ.
2. → žįsti 3: Susmirdę subuvę [vyrai] – tas žìndimas bjauriai popierosų Krš. Jos (pypkės) cibuko galas nuo ilgo žindimo buvo nukąstas, tačiau sveiki dantys nulaikydavo pypkę rš.
◊ víeno žindìmo; N panašūs.\ žindimas; apžindimas; įžindimas; išžindimas; nužindimas
Dictionary of the Lithuanian Language.